Kokią vietą kalbos užima mūsų gyvenime?

Mes domimės politika, įvairiais žmonių poelgiais, nuotykiais, tačiau labai mažai kam įdomu pats žmogus, jo neatskiriama dalis kalba, ką ji reiškia žmogaus ir tautos gyvenime, ką ji pasako apie patį žmogų. Visi kalbame savo gimtąja kalba, visi mokomės vienuoliką metų gimtosios kalbos mokykloje ir vis dar ne visi mokame taisyklingai kalbėti ar rašyti.

Devynerius metus nuo ketvirtosios klasės mokomės svetimų kalbų mokykloje, bet ne visi jų pakankamai išmokstame, kad galėtume laisvai su užsieniečiais pasikalbėti. Svetimų kalbų mokėjimas suteikia šiandien žmonėms daugiau galimybių bendrauti, dirbti ir mokytis ar gyventi užsienyje, kas šiandien daugeliui atrodo garbinga ir patrauklu. Visi stengiamės kuo anksčiau mokyti vaikus svetimų kalbų, dažnai net darželiuose ir visai nesirūpiname, ar iš to bus daug naudos vaikui. Nelabai žinome, kaip ir kada geriausiai išmokstama svetima kalba. Taigi šiuos klausimus mėginsime šiame straipsnyje trumpai apžvelgti. Pas mus, deja, ne visi žino, kad svetima kalba ne muzika ir ne dailė. Meniniai įgūdžiai lengviau susiformuoja vaikystėje, muzika ar dailė labai praturtina vaiko dvasią ir saviraiškos galimybes, tačiau svetimos kalbos ankstyvas mokymas neturi tokio teigiamo poveikio vaikui. Vaiko dar nepakankamai turtinga gimtoji kalba, o čia prie gimtosios kalbos žodžių prikabinamos dar papildomos reikšmės, kurios užima vietą jo atmintyje ir nepalieka vietos kitiems reikalingesniems jo lavinimuisi dalykams. Jei vaiko atmintis per anksti apkraunama svetimos kalbos žodžiais ir struktūromis, skursta gimtoji kalba. (Tai pastebėjo daugelis pradinių klasių mokytojų sovietiniais laikais, kai buvo pradinėse klasėse mokoma rusų kalbos ir šiais laikais, kai pradinėse klasėse mokoma anglų kalbos).

Tėvai turėtų žinoti, kad, pasak psichologų, per anksti apkrautas vaikas išeikvoja savo psichofizines jėgas ir dažnai nebepasiekia jam skirto išsivystymo lygio. Reikėtų žinoti, kad sėkmingam svetimos kalbos išmokimui labai svarbi vaiko branda ir geras gimtosios kalbos mokėjimas, kad turtinga gimtoji kalba labai svarbi ne tik vaiko asmenybei ugdyti, bet ir visai tautai, kurią sudarome mes visi. Dabar labai madinga kalbant vartoti kuo daugiau svetimų kalbų žodžių, dainuoti angliškai, daugelis pop grupių puikuojasi nesuprantamais pavadinimais, jaunimas kuria ar dainuoja dainas anglų kalba – tai vis užsienio kalbos ir kultūros, kuri ilgą laiką buvo mums neprieinama, garbinimo pasekmės. Tarpukario filosofas S. Šalkauskis teigė, kad svetimų kultūrinių gėrybių pasisavinimas yra naudingas tik tada, kai tauta sugeba pasisavinti jas kūrybiškai, pagal savo individualų stilių. Pasyviai vergiškas svetimos kultūros pasisavinimas nustelbia tautos individualybę. Svarbiu tautinio auklėjimo uždaviniu jis laikė „ kultūrinį tautos apsiginklavimą, kad ji galėtų atsilaikyti prideramoje aukštumoje tautų varžytinėse“.

Vydūnas rašė, kad tauta niekada neišnyks, jeigu jos kultūra praturtins pasaulinę kultūrą. Pasauliui ir Europai ką nors reikšime tik tuo atveju, jeigu iki aukščiausio lygio išvystysime savo intelektą, savitą kultūrą. Šiais laikais jau visai pamiršta gimtosios kalbos reikšmė asmenybei ir tautai. Kalbų tyrinėtojai visada teigė, kad vaiką reikia auginti gimtojoje kalboje, kad reikia vengti svetimų kalbų konkurencijos, kol gimtoji kalba nesutvirtėjusi, nes per gimtąją kalbą ir etninę kultūrą vaikas perima tautoje sukauptą dvasinį turtą, moralines nuostatas. Kiekviena kalba įkūnija savitą pasaulėžiūrą ir apsprendžia atskiro žmogaus mąstymą, elgseną, charakterį, pasaulio suvokimą, saugo tautą nuo išnykimo ir dvasinio skurdo.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/bendraukime/isklausykite/2009/02/06/news/kokia-vieta-kalbos-uzima-musu-gyvenime–5836111